Mano sėkmės istorija: kaip netikėtas laiškas pakeitė ateities planus ir atvėrė nepažįstamą IT pasaulį

Į Daniją studijuoti išvykau 2012 metais. Nekantriai laukiau kelionės ir net mintis, jog teks kelis metus gyventi svečioje šalyje, manęs nebaugino. Juo labiau, kad gyvenimą užsienyje jau buvau išbandžiusi prieš keletą metų, kai pagal mainų programą mokiausi Vokietijoje. Vis dėlto praėjus metams ar net mažiau pradėjau jausti namų ilgesnį bei supratau, jog teks įdėti pastangų, kad ryšys, siejantis mane su tėvyne, nenutrūktų. Tačiau kiekvienas, praleidęs kelis metus užsienio šalyje, žino, kaip tai sunku. Vienintelis būdas, kuris tokį ryšį atgaivintų labai greitai, yra grįžimas į tėvynę. Labai džiaugiuosi, jog pavyko pasinaudoti šia galimybe. Nauji pasiūlymai baigus studijas buvo tarsi likimo siųsti. Juk planas buvok kitoks…

Tad kodėl ir kas pakeitė mano planus?

Lapkričio mėnesį grįžau į Lietuvą pabaigti rašyti bakalaurinį darbą. Tuo pačiu mokiausi italų kalbą ir dairiausi, kur tarpe tarp bakalauro ir magistro studijų, kurias planavau pradėti nuo rugsėjo, galėčiau pasavanoriauti. Labai norėjosi įgyti daugiau šios patirties, pailsėti, o pietų Europos šalys dėl savo klimato bei kultūros labai traukė. Rašydama paskutinius bakalaurinio apibendrinimus sulaukiau el. laiško iš Kastu.lt. Iš jų nieko nebuvau girdėjusi jau pora metų, tačiau mano kontaktai turbūt buvo išlikę ir pasiekė mane pačiu tinkamiausiu laiku. Kvietimas dalyvauti stažuočių programoje „Talentai Lietuvai“ mane iš karto sudomino: įgyti darbinės patirties naujiems specialistams yra būtina norint, kad vėliau viskas sektųsi lengviau. Tad greitai išsirinkau pačiais įdomiausias siūlomas stažuotes, užpildžiau reikiamus dokumentus ir pasidaviau likimui. Štai tokiu būdu savanoriavimą karštoje Italijoje iškeičiau į stažuotę „Swedbank“.

Pradėjusi stažuotę „Swedbank“ elektroninių kanalų diegimo departamente kaip projektų vadovo asistentė susipažinau su IT sritimi, kuri man visada atrodė nepasiekiama dėl savo sudėtingumo ir nepasiekiamumo. Turbūt būtent dėl informacinių technologijų sukuriamo paslaptingumo mane ši sritis taip sudomino ir dabar jau dirbdama elektroninių kanalų specialiste kasdien džiaugiuosi, jog nepabijojau išbandyti save naujoje srityje. Tenka dirbti su labai įvairiomis užduotimis, bendrauti su skirtingų departamentų ir net organizacijų nariais. Šis kasdienis kitimas neleidžia nuobodžiauti, o tik toliau stiprina mano didžiulį norą mokytis ir tobulėti, ne tik profesiniame, bet ir asmeniniame lygmenyje.

Taigi visiems galvojantiems, ar #verta grįžti į Lietuvą, noriu pasakyti, jog nieko nėra neįmanomo – reikia nebijoti svajoti ir tvirtai žengti link išsikeltų tikslų. Be abejonės, reikės įdėti pastangų, kad pasisektų, bet viskas priklauso nuo jūsų, o galimybių ir puikių progų tikrai yra ir ateityje bus. Aš išdrįsau grįžti tikėdama sėkminga bei šviesia savo ir Lietuvos ateitimi. O ar išdrįsite jūs?